Parti du discours | adjectif |
---|---|
Césure | ob·stin·a |
Singulier | Pluriel | |
---|---|---|
Nominatif | obstina | obstinaj |
Accusatif | obstinan | obstinajn |
allemand | eigensinnig; halsstarrig; hartnäckig; starrköpfig; trotzig |
---|---|
anglais | obstinate; stubborn; dogged; headstrong; inveterate; wilful; balky |
catalan | obstinat |
espagnol | acérrimo; terco; tozudo |
féringien | treiskur |
finnois | itsepäinen |
français | obstiné; tenace; têtu |
frison saterland | diesich; hädnäkked; hädnäkkich; oainsinnich; wärrääged |
italien | ostinato |
néerlandais | eigenzinnig; halsstarrig; hardnekkig; koppig; obstinaat; stijfhoofdig; stijfkoppig; verbeten; verstokt |
portugais | birrento; obstinado; teimoso |